Skyrybos – viena skausmingiausių šeimos krizių, kurią neretai lydi sudėtingi ir ilgai besitęsiantys konfliktai. Siekiant sumažinti tėvų nesutarimų daromą žalą vaikams, vis garsiau prabylama apie šeimos mediaciją – taikią ginčų sprendimo galimybę. Daugelyje Vakarų Europos valstybių plačiai praktikuojama, o kai kuriose pasaulio šalyse konfliktiškas skyrybas patiriančioms poroms netgi privaloma paslauga vis stipriau įsišaknija ir Lietuvoje.
Abipusiškai priimtino sprendimo paieška
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis per 2014 metus teismuose buvo išnagrinėtos 21034 civilinės bylos dėl šeimos teisinių santykių. 2486 bylų nagrinėjimas truko nuo 6 iki 12 mėnesių, o 864 – daugiau nei metus. Beveik penktadalis šeimos bylų 2014 metais liko neišnagrinėta.??? Kasmet teisme gaunamų ginčo tvarka nagrinėjamų bylų, kylančių dėl šeimos teisinių santykių, skaičius beveik nekinta.
Į užsitęsusius tėvų ginčus dažnai įtraukiami vaikai, o konflikto sprendimo epicentre dalyvauja įvairūs skirtingų sričių specialistai bei institucijos. Tokiais atvejais siekiant apsaugoti vaiko interesus kyla būtinybė padėti tėvams surasti abipusiškai priimtiną sprendimą. Šeimos mediacija Kanadoje, JAV ir Vakarų Europos šalyse jau ilgą laiką vertinama kaip alternatyvus būdas spręsti šeimos ir artimų žmonių ginčus, nes padeda siekti taikaus, abiems konflikto šalims priimtino susitarimo, mažina ekonominius ir socialinius santuokos nutraukimo praradimus šeimoms, visuomenei ir valstybei. Mediacijos metu neutralaus tarpininko (mediatoriaus) pareiga yra sudaryti dalyvaujančioms pusėms palankias sąlygas pačioms atrasti bendrą sutarimą, išsaugant jų interesus ir pozicijų lygiavertiškumą.
Skirtingai nei teisminėje, šeimos mediacijoje didesnis dėmesys skiriamas konfliktą pakurstančioms emocijoms, žmogų valdantiems jausmams, tikriesiems interesams, kurie skatina kovoti. Šeimos mediacija siekia, kad susitarimas pirmiausia būtų priimtas paties žmogaus viduje. Tad mediatoriui greta teisinių žinių itin svarbus psichologijos išmanymas.
Šeimos mediacija jau Lietuvoje
Kaune įsikūręs Šeimos santykių institutas – bene pirmoji organizacija Lietuvoje ėmusi viešai kalbėti apie šeimos mediacijos naudą sudėtingas skyrybas išgyvenančioms šeimoms. Per vienerius metus po socialinės akcijos „Apsaugok mano vaikystę“ skėčiu įgyvendinamas projektas spėjo nueiti nemažą kelią: užmegzti ryšiai su šeimos mediacijoje ilgametę patirtį sukaupusiais užsienio specialistais, organizuoti vieni pirmųjų Lietuvoje šeimos mediacijos mokymai, pradėta teikti kompleksinė pagalba skyrybas išgyvenančioms šeimoms, inicijuotos diskusijos su skirtingais šeimos santykių srityje dirbančiais specialistais – Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais, teisininkais, socialiniais darbuotojais, kt.
Šeimos santykių instituto specialistės neslepia vilčių, jog netrukus Lietuvoje išaus diena, kai šeimos mediacija bus įstatymiškai įteisinta kaip viena iš veiksmingų vaiko teisių apsaugos galimybių konfliktiškų tėvų skyrybų atveju.
Svarbiausia – vaikas
Apie mūsų šalyje tik užgimstančią šeimos mediaciją ir pirmąsias jos praktikos patirtis mintimis dalijasi Šeimos santykių instituto psichologės, šeimos mediatorės Eglė Kuprytė ir Kristina Vildžiūnaitė.
„Į mus kreipiasi poros su viltimi kažką naujo išbandyti, nes visa kita nebeveikia“, – sako E.Kuprytė, kuri priduria, jog žmonės dažniausiai ateina neturėdami išankstinių žinių apie šeimos mediaciją, tad pradžioje neretai tikisi, jog specialistai už juos priims sprendimą ar pateiks teisingo elgesio „receptą“.
Vis dėlto didžiausia kliūtis mediacijos sėkmei – įsisenėję tėvų skyrybų ir/ar poskyrybiniai konfliktai, dėl kurių ilgus metus trunka teisminiai procesai. Sudėtingas ir ilgas bylinėjimasis dažnai tik didina konfliktą, aštrina neigiamas emocijas, darosi vis sunkiau vienas kitą išgirsti ar tuo labiau leistis į kompromisus. Mediatorės pasakoja, jog jų praktikoje net būta atvejo, kai priimti bendrą susitarimą kliudė advokato duodami patarimai, priešingi vaiko interesams.
Nors vaikas į šeimos mediacijos procesą labai retai įtraukiamas tiesiogiai, pagrindinis mediacijos tikslas – apginti vaiko teisę į santykį su abiem tėvais net ir po jų skyrybų. „Siekiame, kad vienas ar kitas tėvų sprendimas visų pirma atitiktų vaikų poreikius“, – teigia K.Vildžiūnaitė.
Mediacijos metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų konfliktams vaiko atžvilgiu. Pabrėžiama, kad vaikas negali būti įtraukiamas į tėvų nesutarimus jokiu atveju. Vaikas turi teisę ir pareigą bendrauti su kiekvienu iš tėvų, bet neturi tapti jų bendravimo tarpininku ar barnių klausytoju.
„Išgyvenant skyrybas svarbu nepamiršti, kad vaikai yra vaikai, jiems būtina tikra vaikystė, jų poreikiai turi išlikti prioritetu, ir ne tėvų poreikiai tapti pirmesniais“, – sako E.Kuprytė. Specialistė pastebi, kad skyrybų proceso metu neretai į vaikus pradedama žiūrėti kaip į suaugusiuosius, dažniausiai paaugliai perima vieno iš tėvų vaidmenį.
Įskaudinti tėvai neretai savo jausmus perkelia vaikams – tai, ką jaučia patys, teigia, kad tai yra vaikų jausmai. Šiuo atveju mediatoriams tenka nemenka užduotis padėti tėvams atskirti asmenines nuskaudas nuo tikrųjų vaiko poreikių.
„Tėvai, kuriems iš tikrųjų rūpi jų vaikų gerovė, turėtų žinoti, kad jie vaikams galės padėti tik tiesiogiai išsprendę problemas su buvusiu sutuoktiniu ar sutuoktine, net jei to ir labai nenorėtų“, – priduria specialistės.
Pagaliau pavyko išgirsti vienas kitą
Galimybė konfliktuojančioms šalims be teismo įsikišimo pačioms rasti sprendimą – dar palyginti nauja idėja skyrybas ar išsiskyrimą patiriančiųjų tarpe.
„Buvau didelėje bėdoje, vyko skyrybos, niekaip nepavyko su vyru susitarti bendravimo su vaikais atžvilgiu, vyravo absoliutus chaosas, – apie akstiną kreiptis į šeimos mediatorius pasakoja Rasa (vardas pakeistas).
Nors abi puses tenkinantį susitarimą pasiekti porai prireikė net dešimties šeimos mediacijos sesijų, moteris sakosi nesigailinti savo laiko. Ji džiaugiasi, kad išsisprendė ne tik pagrindinė problema, dėl kurios buvo kreiptasi, bet taip pat pavyko atrasti vidinę ramybę visiems konflikto dalyviams. Mediacijos patirtis Rasą netgi paskatino iš naujo pagalvoti apie savo, kaip mamos, vaidmenį bei apie save kaip asmenybę ir ieškoti būdų tobulėti: „Po mediacijos supratau, kiek daug nežinau apie savo ir vaikų jausmus“.
Tuo tarpu mediacijoje dalyvavęs Artūras (vardas pakeistas) prisipažįstą į mediaciją iš pradžių žiūrėjęs skeptiškai: „Su žmona drauge išgyvenome daugiau nei dvidešimt metų, su savo problemomis, tam tikromis situacijomis, vaikais… Atrodė, ką tos mediatorės gali suprasti apie mūsų gyvenimą“.
Vyro požiūris pasikeitė, pastebėjus, jog mediatorių tarpininkavimo dėka buvusiems sutuoktiniams pavyko ramiai išsikalbėti, pagaliau išsakyti dalykus, kurių įprastai užvaldyti emocijų nepasakytų vienas kitam, o svarbiausia – mediacija padėjo suvokti, jog jų požiūriai į rūpinimąsi vaikais iš tiesų nėra tokie skirtingi.
„Jeigu ne mediacija, patys nebūtume susikalbėję, tiesiog specialistės užvesdavo ant tinkamo kelio, nurodydavo tam tikras mąstymo klaidas, neleisdavo, kad emocijos imtų viršų“, – pasakoja Artūras, kuris dabar pripažįsta, jog šeimos mediacija yra neabejotinai naudinga pagalba skyrybų nesutarimus išgyvenančioms poroms.
Parengė Laura Udrienė